Mokytoja Laima Sakalauskienė, Butano Karalystės švietimo ministro Thakur S. Powdyel kalbos įžvalgos.
Mūsų mokyklos mentorė, anglų kalbos mokytoja Laima Sakalauskienė pasiklausiusi Butano Karalystės švietimo ministro Thakur S. Powdyel kalbos (https://www.facebook.com/edukatoriai.lt/videos/350866642189642/), ant popieriaus išguldė savo įžvalgas, kuriomis dalinasi su visais:
Mokytojus jis vadina švietėjais (educators), nes mokytojas gali būti bet kokios profesijos žmogus, kuris ką nors moko. Žmonės pasirinkę tapti mokytoju, pasirenka labai svarbų, bet labai sudėtingą ir atsakingą kelią. Jie pasirenka prisiimti atsakomybę už ateitį. Nesvarbu, kur mokytum, ką, kaip, kur, tiesiogiai ar netiesiogiai, kas kartą mokytojas išmokęs naują raidę, naują suvokimą, požiūrį, spalvą, ženklą, reikšmę, koncepciją, jis jau keičia pasaulį. Mokytojo darbas – tai pati svarbiausia ir sunkiausia misija. Švietimas – tai tautos auksas. Jei gyvuoja švietimas – gyvuoja tautos, jei švietimas miršta, miršta tautos. Jei švietimas gyvuoja, tai jokia tauta nežlugs. Noriu tikėti, kad švietimas pasaulį daro geresnį, sveikesnį, gražesnį.
Seniau švietimas buvo pavadintas būtent Nobelio sekta (The Nobel sekta). Priežastis labai paprasta. Ši sekta padėdavo jauniems žmonėms lavinti minčių, širdies ir veiksmų taurumą. Viskas prasideda nuo minčių, taurios mintys gimdo taurius jausmus, taurūs jausmai – taurius veiksmus. Tai ir yra švietimas, tam ir turite investuoti savo laiką, jėgas ir visą kitą.
Trumpai pristato Butano istoriją, kurią galima rasti ir čia
Butano valstybei labai svarbios datos – 2005 m. priimta nauja konstitucija, 2007 m. įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai, 2008 m. senasis karalius perdavė sostą jaunam, bet labai išmintingam ir atsakingam karaliui, kuris valdo iki šiol.
Šio karaliaus iniciatyva, pasak ministro, buvo sukurtas bendrosios nacionalinės laimės rodiklis (BNL), kurio aukštumų siekimas padeda išlaikyti ir puoselėti gyventojų laimę.
Šis karalius suprato, kad bendras vidaus produkto rodiklis (BVP) tėra labai siauras požiūris, kuris nusako tik šalies gyventojų materialinę padėtį, tai tik kiekybinis šalies ekonomikos rodiklis, kuris daugiau nieko neatspindi. Tai nerodo žmonių gyvenimo kokybės. Gyvenimas nėra tik suskaičiuojami kiekybiniai dalykai, visas gyvenimas sukasi apie santykius, brolystę, seserystę, draugystę, kaimynystę, pasitikėjimą, palaikymą, laimę, meilę, supratimą, lyderystę, tai tai, ko negalima suskaičiuoti, pamatuoti.
Jei tikrai norite pilno šalies augimo, išsivystymo vaizdo, reikia matyti plačiau, pasitelkiant holistinį mąstymą.
Butano ekonomika nebuvo stipri ir tam kad jie galėtų vystytis, karalius deklaravo, kad jiems svarbu ne tik ekonomikos augimas, bet ir platesnis vystymosi požiūris ir supratimas, todėl buvo priimta, kad BNL rodiklio augimas yra daug svarbiau nei BVP augimas.
Taip Butanas tapo Šiaurine žvaigžde, užsibrėžęs tikslą siekti BNL.
Kiekvienas žmogus turi turėti šiaurinę žvaigždę, kiekviena valstybė turi ją turėti. Tai planas 5, 10, 15, 50 metų. Šalis be šiaurinės žvaigždės nežino kur eina, žmogus be jos neturi ateities.
Yra keturios dedamosios, kurios augina šalies laimingumo rodiklį ir parodo šalies vystymosi ir augimo lygį keliais lygmenimis, ne tik ekonominiu, kuris tėra tik kiekybinis rodiklis, neapsprendžiantis daugiau nieko kaip tik materialinę žmogaus padėtį:
- BVP
- Natūrali aplinka. Labai svarbu, kaip žmonės jaučiasi ten kur jie yra. Mūsų namai – mūsų planeta, puoselėjama pagarba ir saugumas. Mūsų namai – mūsų šventovė.
- Kultūra – tai mūsų šaknys, mūsų istorija, tai kas mes buvome, esame ir kuo mes galime būti. Kultūra suvienija žmones. Viena svarbiausių dedamųjų.
- Valstybės valdymas – sritis, kur susijusi su visom kitom ir labiausiai įtakojanti visas sritis. Užtikrinanti saugumą, balansą tarp socialinių ir ekonominių reikalų.
Yra ir kitų dedamųjų, kurios kelia šalies laimingumo rodiklį.
Viena svarbiausių – tai švietimas.
Šalies strategija – žaliosios mokyklos – žaliasis Butanas.
Žalia – tai ne tik spalva, bet tai gyvybė, visose mūsų gyvenimo sferose ir formose – žalia ekonomika, politika, mokyklos, pastatai, tauta, pasaulis ir t.t.
Kas daro mokyklą žalią. Žalia mokykla ruošia gyvenimui, o ne fabrikams ar korporacijoms.
Aštuoni pagrindiniai dalykai, pagal kuriuos yra mokomi jauni žmonės žaliosiose mokyklose:
- Žalia aplinka. Gamtos apsuptyje suaktyvėja visos mūsų juslės, tai labai svarbu, kad jos irgi veiktų žaliai. Tai pirmas švietimo lygis, kai išmokstama santykio su gamta. Mes priklausomi nuo savo planetos. Ji puikiai gali egzistuoti ir be mūsų, bet mums egzistuoti reikia darnaus santykio su savo planeta.
Žemė – tai pirmas elementas mūsų gyvenime. Svarbu, kokiame esam ryšyje su gamta – saugom ar teršiam, tausojam ar eikvojam. Vieną dieną labai smarkiai patirsim savo veikos pasekmes.
- Žalia socialinė aplinka.
Draugystė, socialiniai ryšiai, „tiltų tiesėjai”. Absolventai tokių mokyklų moka generuoti teigiamą energiją santykiuose, būti lyderiais, gyventi kartu, būti, švęsti gyvenimą. Tai daug svarbiau nei akademiškumas.
- Žalioji kultūra.
Tai apie tai, kuo mes esam ir kuo mes tapom. Mūsų istorija, asmenybės, kalba, papročiai, įpročiai, ritualai, tikėjimas, pasididžiavimas, identitetas. tai erdvė naujoms idėjoms, naujam žinojimui. Be kultūros – žmogus pasimetęs.
- Intelekto žalumas. Visų pradžia yra knyga. Skaitymas apima visus mokslus.
- Akademiškumas.
Tai visų disciplinų branduolys. Mokymasis yra prasmingas, kai yra suprantama tos disciplinos esmė, labiau pajuntama per ryšį su gamta – kodėl chemija yra chemija, fizika yra fizika ir t.t.
- Estetikos žalumas.
Tai grožio pajautimas. kas mus išskiria iš kitų – hobiai, muzika, menas, mėgstamos spalvos, interjeras. kuriamas grožis teikia džiaugsmą, generuoja šiltas emocijas. Leisti vaikams kurti, įsivaizduoti patiems, be kompiuterių ir kitų ekranų, leisti jiems būti kūrybingiems ir jautriems aplinkai, pajusti kiekviena aplinkos elementą. – paukščių čiulbėjimas, vėjo ošimas, lapų šlamėjimas, spalvų sodrumas, gamtos architektūra.
Leisti jiems kurti ir pajausti.
Vaikai nusipelno būti vaikais.
- Dvasios žalumas.
Tai ne apie religiją. Dvasingumas – tai daug giliau nei religija. Tai žmonių išsilaisvinimas, kai suprantam, kad nesame tobuli, nesame pakankami, bet galime jausti kaip tobulėjam. Noras keistis kiekvieną dieną. Gyventi čia ir dabar. Būti dėkingam už dabartį. Dėl savo akademinių žinių, galim pasiekti tikslų, išpildyti svajones, tuomet pajaučiam pilnatvę.
- Etikos ir moralės žalumas.
Tai gero gyvenimo principai.
Turime teises ir teisingumą. Be šių teisių supratimo pasidarytume godūs. Tiesa yra visur, teisingumas yra visur.
Teisinga – neteisinga, tiesa – melas, gerai – blogai.
Tai svarbiausi dalykai, kurių galim išmokyti vaikus.
Dar buvo pora klausimų apie tai, kaip pavyko įgyvendinti šią strategiją.
Kvietėsi apie 80 specialistų iš viso pasaulio, kurie padėjo kurti Butano švietimo sistemą, organizuoja nuolatinius mokymus įvairiais lygmenimis mokytojams. Vienoms mokykloms sekasi labai gerai, kitos labai stengiasi.
Kiekvienas turi savo vaidmenį, o kiekvienas vaidmuo savo sielą. Kai sielą turi stiprų ryšį su savo atliekamu vaidmeniu, tai ir vaidmuo atgimsta, auga, plečiasi, kai ryšys nutrūksta, vaidmuo pradeda mirti. kuo stipresnis ryšys, tuo geriau atliekam savo darbą.
Mokytojo darbas labai svarbus ir sudėtingas.
Viską, ką darote, darykite taip geriausiai, kaip sugebate.
Amen 🙂