[vc_row css_animation=”” row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”grid” anchor=”apie-mus” angled_section=”no” text_align=”left” background_image_as_pattern=”without_pattern” css=”.vc_custom_1525076112792{padding-top: 100px !important;padding-bottom: 60px !important;}” z_index=””][vc_column][vc_empty_space height=”41px”][vc_column_text]

Apie mus

[/vc_column_text][vc_empty_space height=”34px”][vc_column_text]Vienos klasės mokykla (mišraus amžiaus vaikų klasė)  įsikūrusi apvalioje troboje  atokiau nuo miesto centro, natūralios gamtos apsuptyje. Troba  pastatyta  iš medžio ir natūralios avies vilnos milo. Milas Lietuvoje nuo seno –  tautinio paveldo produktas.  Nuo 15 amžiaus  prie kiekvieno malūno buvo milo vėlyklos.  Ugdymas vyksta gyvame, „kvėpuojančiame“ name. Tai   tam tikra klinika, kurioje vyrauja ypatingas  gydantis mikroklimatas, nes veltinio pirkioje nebūna nei per sausa, nei per drėgna. Žiemą vilnos struktūra sausesnė, todėl ji šildo, o vasarą drėgnesnė, tada vėsina.

Mokyklos veikla yra viena iš švietimo pasaulį papildančių ugdymo alternatyvų, kur yra mokoma pačiu gyvenimu dvasinės humanistinės pedagogikos ir lauko pedagogikos principais grindžiamu ugdymu.

Natūrali gamta yra viena iš pagrindinių mokytojų.

Mokykla ir jos aplinkos suteikia jaukias  sąlygas vaikų mokymuisi,  ugdymui, žaidimams ir poilsiui.

Tai dieninė, alternatyvi savarankiško mokymosi  bendrojo lavinimo mokykla, vykdanti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas, kurioje mokosi vaikai mišriose amžiaus grupėse vieni su kitais ir iš kitų.

Dienoje formali veikla persipina su neformalia.  Didelis dėmesys skiriamas bendrųjų kompetencijų ugdymui panaudojant akademines žinias. Patyriminio, žemės ir žmonijos problemas sprendžiančio mokymo yra apsčiai.

Mokytojai  mentoriauja, o ne vadovauja.   Tai  ilgosios dienos mokykla, kurioje vaikų žaidimas yra svarbus proto maistas. Patikros ką vaikai išmoko vykdomos  vieną kartą mokslo metų pabaigoje.

Vaikai  mokosi per pasinėrimą į dalykus, kurie juos įtraukia, nėra skambučiu suskaldyto mokymosi proceso.

„Žaliosios gamtos mokyklos” įkvėpėjo, konsultanto, socialinės ekologijos lektoriaus Erik Lemcke atsiliepimas apie mokyklą ir jos direktorę Jolantą Lipkevičienę:

„Mane labai sužavėjo Jolantos atsidavimas ir sugebėjimas sukurti Žaliają gamtos mkokyklą. Džiaugiuosi, kad  mano socialinės ekologijos kursai, kurie vyksta keliolika metų Lietuvoje, prisidėjo prie mokyklos turinio, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas individualiam ir bendram kūrybiniam tobulėjimui, remiantis socialine ekologija ir Rudolfo Šteinerio dvasiniu mokslu, antroposofija. Turėdamas tokią gerą mokinę, kaip tu Jolanta, mokytojas manyje džiaugiasi.  Jūs žengėte kitą žingsnį  įgyvendindami teoriją praktiškai. Mokote žmones gyventi pagal socialinės ekologijos idėjas.

„Žaliosios gamtos mokyklos” vizija ir misija

Video apie mokyklos kūrimą:

„Žalioji gamtos mokykla” INIT žinių reportaže nuo 4.40 min.:

„Žalioji gamtos mokykla” LRT PLUS laidoje 7Kauno dienos:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000088699/zalioji-gamtos-pagrindine-mokykla-edukacijos-centras-taip-vadinamiems-sunkiems-vaikams

[/vc_column_text][vc_row_inner row_type=”row” type=”grid” text_align=”left” css_animation=”” css=”.vc_custom_1467965934438{padding-top: 63px !important;}”][vc_column_inner offset=”vc_col-lg-6 vc_col-md-6″ css=”.vc_custom_1467974263073{padding-right: 2.3% !important;}”][vc_single_image image=”321″ img_size=”full” qode_css_animation=””][vc_empty_space height=”45px” background_image=”615″ image_repeat=”no-repeat”][vc_column_text][/vc_column_text][vc_empty_space height=”16px”][vc_column_text][/vc_column_text][vc_empty_space height=”40px”][/vc_column_inner][vc_column_inner offset=”vc_col-lg-6 vc_col-md-6″ css=”.vc_custom_1467974270400{padding-right: 2.3% !important;}”][vc_single_image image=”416″ img_size=”full” qode_css_animation=””][vc_empty_space height=”45px” background_image=”615″ image_repeat=”no-repeat”][vc_column_text][/vc_column_text][vc_empty_space height=”16px”][vc_column_text][/vc_column_text][vc_empty_space height=”40px”][/vc_column_inner][/vc_row_inner][vc_column_text][/vc_column_text][vc_column_text]

Mūsų komanda

[/vc_column_text][vc_column_text]

Direktorė Jolanta Lipkevičienė

„Žaliosios gamtos  mokyklos“ idėjos autorė ir steigėja, straipsnių autorė, asmenybės  ugdymo trenerė,  aktyvi visuomenininkė, seminarų mokytojams ir tėvams  rengėja, tarpusavio santykių konsultantė.

Tarpininkaudama tarp mokyklos, vaiko ir šeimos mokyklose, darželiuose pastebėjo, kad yra per mažai asmenų gebančių suprasti šiuolaikinius vaikus ir kurti jiems tinkamas aplinkas. Destruktyviai besielgiančių vaikų, specialius poreikius turinčių daugėja, o juos suprantančių ir gebančių jiems padėti ugdyti gerą charakterį mažėja. Švietimo įstaigose  kartu su mokytoja, tėvais  per 6d. nuodugniai dirbant vaikams ir kolektyvui padeda susigrąžinti, drąsą, ramybę, darną ir pasitikėjimą. Esmė siekių, kad laimėtume visi, o ne kai kurie.  Šeimų ir jaunuomenės stovyklų organizatorė ir vadovė. Išlikimo stovyklose vaikams įdavus savireguliacijos įrankius sugrįždavo vaikams  entuziazmas  gyventi, mokytis. Mokyklose inspiruoja kurti mokinių patikėtinių centrus.

Erik Lemcke (Danija), „Žaliosios gamtos mokyklos” įkvėpėjas, konsultantas

Erik Lemcke turi ilgametę patirtį su žmogiškaisiais ištekliais pasaulinėje IBM kompanijoje.
Socialinės Ekologijos dėstytojas ir konsultantas, aktyviai dirbantis jau nuo 1987 metų. Erik Lemcke darbas pagrįstas Bernard’o Lievegoed’o holistiniais ir dvasiniais metodais žinomais kaip socialinė ekologija. Erik Lemcke CV

Ojars Rode „Tautskola 99 Baltie Zirgi„ (Latvija) įkūrėjas, direktorius, „Žaliosios gamtos mokyklos” konsultantas

Dr. Ojars Rode yra Latvijos Drusti miestelio „Tautskola 99 Baltie Zirgi” mokyklos įkūrėjas ir direktorius, fizikos bei matematikos mokytojas. Dr. mokytojo praktiko Ojars Rode sukurtoje prieš 25 metus „Tautskola 99 Baltie Zirgi” mokykloje ne deklaracijose, bet realybėje vaikams leidžiama mokytis savo individualiu tempu, sveikame mikroklimate, mišriose amžiaus grupėse. Mokykloje puosėlėjamos Latvijos tautinės tradicijos, ryšys su gamta.

Latvijoje veikia trys šios mokyklos padaliniai. www.drustutautskola.lv

Eva Appenzeller (Šveicarija, Brazilija) „Žaliosios gamtos mokyklos” konsultantė

Eva yra keturių vaikų motina, su šeima gyvena ir dirba Brazilijoje ir Šveicarijoje. Studijavo teatro improvizaciją ir integruotą balso lavinimą. Turi pradinių klasių mokytojos diplomą. Brazilijoje įkūrė natūralaus lavinimo erdves vaikams ir suaugusiesiems. Dvasinis humanizmas jos kvėpavimas.

Savo vaikus moko šeimoje. Tiki, kad tik padedant tėvams tobulėti, ji gali matyti laimingas ir vaikų akis.

Eva daugiau kaip 10 metų kuria erdves mokymosi šeimoje tėvams ir vaikams. Veda seminarus, konsultuoja tėvus.

Aleksandras Žarskus, Žaliosios gamtos mokyklos įkvėpėjas.

Aleksandras save vadina: daraktorius- pirminių pažinimo šaltinių žinovas.

Vienas žymiausių  Lietuvos mąstytojų, knygų autorius, dvasinis vadovas, etnologas.

Aleksandras tyrinėdas protėvių pasaulį, mums padeda suvokti skaistos kultūrą pagrįstą  asmeniniu sąmoningumu, kas Rytų kultūrose vadinama nušvitimu ar prašviesėjimu.

,,Kiekviename žmoguje yra tai, kas dieviška, vadinamoji dieviškoji kibirkštis, kurią visai tinka vadinti ir skaista ar skaistumu.

Kai lietuvis praranda skaistumą, dorumą, padorumą, labai greit „sugenda”. Lyg tas baravykas: išnešei iš miško, ir per tris dienas sunyko. Senieji skaistumo, dorumo reikalavimai buvo paprotiniai, paremti daugiau bendruomenine, nei asmenine atsakomybe, todėl kai toks žmogus “ištrūksta” iš papročių, jis lieka tarsi be nieko, be apsaugos. Tada atsiranda didelis pavojus greitai sugęsti, nes trūkstant asmeninio sąmoningumo jis lengvai prisiima įtakas.”

Stanislava Hana Šumilaitė, teatro mokytoja

Režisierė bei humoristė. „Jau ketverių metų stovėjau ant kėdės ir dainavau, vaidinu nuo šešerių“ – pasakojo ponia Hana. Jau nuo mažumės režisierė organizuodavo kiemo vaikų spektaklius.

Kaune buvo stipri lenkų bendrija, kuri turėjo ne tik vaikų teatro būrelį, bet ir chorą. Vėliau pradėjo vaidinti ir lietuvių kolektyve tuomečio „Inkaro“ kultūros namuose. Su gamyklos stipendija išvažiavo studijuoti į Klaipėdą, įsipareigojusi grįžti dirbti atgal. Buvo pirmoji liaudies teatro režisierių laida.

Dabar ponia Hana labiausiai atsidavusi režisavimui, kuria vaikų ir suaugusių spektaklius. Nors visada svajojo būti režisiere ir mėgaujasi tokiu savo darbu, prisipažįsta, kad aktorystė – nuotykis, kuriam sunku atsispirti.

Maištingos sielos režisierė nuo pat karjeros pradžios dirbo taip, kaip liepia širdis. Prisidengdama menu, vis stengėsi žadinti žmonėse tas idėjas, kurios ją jaudina.

Humoristė ne tik režisuoja spektaklius, bet ir džiugina vaikus bei suaugusius vesdama renginius.

Ji juokiasi, kad gali save vadinti dvasios aristokrate, kadangi myli savo darbą taip, kad jo visai nelaiko darbu.

„Aš kartais save vadinu aristokrate, kadangi nė valandos gyvenime nedirbau. Visą laiką dariau tai, ką myliu ir ką labai mėgstu daryti. Su amžiumi tu supranti, kad tai yra tokia vertybė, nes dažnai sutinki žmones, kurie per kančią eina į darbą.

Geros nuotaikos ir energijos nestokojanti moteris pamilo mūsų mokyklos vaikus.

Direktorės pavaduotoja Indrė Pavinkšnienė

,,Žaliosios gamtos mokyklos“ steigėja,  administratorė. Tvirtos šeimos puoselėtoja, trijų vaikų mama, Lietuvos tėvų forumo narė, asociacijos ,,Šviesos kampelis“ valdybos pirmininkė,   socialinės veiklos darbuotoja. Per 12 metų gerai įvaldžiusi  vaikų mokymą mentoriaujant. Indrė šeimų ir jaunuomenės stovyklų organizatorė ir vadovė, dirbo du metus darželio auklėtoja.  Seminarų tėvams, mokytojams, mokiniams rengėja, šeimų universiteto moderatorė. Turinti išsilavinimą: socialinio darbo praktikos magistras, vertimo iš vokiečių ir rusų kalbų bakalauras.

Indrė gerai žino mokyklos tikslus ir metodus, geba kurti sveiką mikroklimatą.  Konstruktyviai, koncentruotai išsako savo nuomonę, pasiūlymus, komentarus nesusipriešindama su kolegomis. Labai  atsakinga,  punktuali, drąsi, veržli, jautri, ištverminga. Reikalui esant  greitai pagal poreikį perima iš kitų  darbus, veiklas. Myli vaikus ir geba užgarantuoti visapusišką vaikų saugumą. Sugeba vykdyti vaikų tarpusavio santykių konfliktų vadybą.  Geba vadovauti vaikų grupei demokratiniais principais. Randa visada su vaiku per susitarimus lanksčias išeitis. Tai asmuo, kuris tam tikrose situacijose siekia bendros gerovės atsisakydamas vien tik savo asmeninės naudos.

Nuo 2019m. rugsėjo Indrės mažoji dukrytė pradėjo eiti į „Žaliąją gamtos mokyklą”.

Aušra Jaskienė                     Aušra su vyru Nerijumi        Aušra su jauniausia dukryte Izabele

Aušra – mokyklos istorijoje yra svarbi mokyklos gimimo inspiratorė, nuėjusi “Žaliosios gamtos mokyklos” steigėja.
Tai moteris spinduliuojanti meile ir pagarba kitiems. Keturių vaikų motina, santuokoje 19 metų.
Labai guvi, kūrybiška asmenybė, linksma, artistiška, moka gaminti įvairius rankdarbius. Apie 10m. siuvo ir nuomavo vaikų spektakliams rūbus. Priklauso sveikuolių organizacijai, domisi aromaterapija.
Turi aštrų protą ir moka valdyti jausmus.
Jos nuomone švietimas turi vaikus šviesinti, bet netamsinti.
Savanoriaudama stovyklose savo meile dalinasi su vaikais ir iš vaikų namučių .
Tai nuolat besimokanti, labai veikli ir atsakinga moteris. Turi aukštus finansinio raštingumo įgūdžius. Nori, kad kuo daugiau vaikų su dideliu noru eitų į mokyklas.

Dailės ir teatro mokytoja Rūta Kučinskaitė

Rūta yra trijų vaikų mama. Ne tik dailininkė, dailės mokytoja, bet ir teatro mokytoja. Labai jautrios sielos, mylinti gamtą, vaikus, gyvenimą. Rūta yra kūrybiška, kupina idėjų, artistiška, dvasinga asmenybė. Dalyvauja įvairiose stovyklose, kuriose gali pamaitinti ne tik savo protą, bet ir sielą.

Mokytoja – mentorė Laima Sakalauskienė

Esu Laima Sakalauskienė – jau dvylika metų žmona, dviejų vaikų mama. Gyvenime taip nutiko, kad išklydau iš savo profesinio kelio net nepradėjusi karjeros ir pasukau tuo, kuriuo visada svajojau eiti, tik suaugusių žmonių lūkesčiai nedavė ramybės. Mokiausi KTU, įgijau medienos inžinieriaus specialybę, dirbau kelis metus baldų projektavime, bet nesijaučiau save realizuojanti. Veikla pasikeitė savaime, kai vaikams atėjo laikas eiti į darželį, tuomet sustiprėjo noras daryti kažką savo, kurti. Tuo metu dirbau valstybinėje institucijoje ir nusprendžiau, kad esu „ne savo rogėse”. Taip mano gyvenime vėl atsirado fotografija, kuria žaviuosi nuo paauglystės, ir rankų darbo albumai. Tai veiklos, kurios mane ramina, augina ir maitina.

Nuolatinis dalyvavimas vaikų darželių, o vėliau ir mokyklų renginiuose, pagalba juos organizuojant, fotografuojant, pažadino norą būti šalia vaikų ne tik kaip stebėtojai, pagalbininkei, bet ir kaip mokytojai. Vaikystėje labai dažnai žaisdavom mokyklą – mokydavau savo jaunesnę sesę, drauges bei pusbrolius, pusseseres, kurių turėjau visą pulką (mano mama kilusi iš  dešimties vaikų šeimos). Patikdavo dalintis savo žiniomis. Tik dabar suprantu, iš kur tas noras atėjo būti su vaikais ir atiduoti tai, ką jau žinau.

Vaikai – mano gyvenimo džiaugsmas, mano vertybė. Per juos aš atrandu save, mokausi kartu iš naujo pažinti pasaulį, džiaugtis smulkmenomis, gyventi šioj akimirkoj ir nuolat žaisti.

Šalia visko, ko esu išmokusi per gyvenimą, dar vaikus mokysiu anglų kalbos  inovatyviais būdais veikiant, fotografuojant.

Mokytojas – mentorius Paulius Martinaitis

Po visų patirčių švietimo baruose, visų magistratūrų, aspirantūrų, bakalaurų, atestacijų, veiklos kraštotyros, žygeivių, Eucharistijos bičiulių, savilaidos judėjimuose esu giliai įsitikinęs, kad bendruomenė yra pagrindinis ugdymo veiksnys.

Brandžioje bendruomenėje ugdymas dera su ugdymusi, nematerialios investicijos į vaiką duoda didžiausią pridėtinę vertę, kuri yra tvirtas pagrindas išsilavinimui, vaiko suprastam, derančiam su jo, jo šeimos gyvenimo prasme, tikslais.

Esu įsitikinęs, kad „Žaliojoje gamtos mokykloje“, kuri suburia pasišventusius pedagogų luomo žmones, bus atviros visų mokyklos bendruomenės narių sielos ir tai lems dvasingus, tvirtus, vaisingus santykius, o mano patirtis Bendrystės pedagogikoje paįvairins mokyklos gyvenimą.

Savanorė mentorė Aistė Morkūnienė (motinystės atostogose)

Biologijos, lytiškumo ir sporto mokytojas-savanoris Ramūnas Rytas Bartulis

Esu Ramūnas Rytas Bartulis, mylintis gyvenimą- mylintis visa, kas gyva, visa kas vyksta ir visa kas YRA. Šiame gyvenime užsiimu kasdieniu įvairių patirčių kaupimu, besąlygišku įvykių ir suvokimų priėmimu bei paleidimu- saviugda, kuri šiuo metu vyksta per muzikos produkciją, mušamųjų instrumentų studijavimą bei dėstymą kitiems. Taip pat domiuosi mityba, kovų menais, psichologija ir visatos/gyvenimo dėsningumu. Jaučiuosi esąs žmogus iš visur. Gimiau Panevėžyje; paauglystėje atsidūriau Vilniuje. Keturis metus (tėvelių dėka) teko pagyventi Afrikoje (Malavio respublikoje), kur būdamas paaugliu pamačiau gyvenimą visai iš kitos pusės, bei užmezgiau ilgalaikį ryšį su mušamaisiais instrumentais. Po to atsidūriau Kaune, tada Kinijoje, Anglijoje (Bristolyje), vėl Kaune, vėl Anglijoje (Londone) ir galų gale vėl Kaune! Mano gyvenimo siekis- kuo geriau pažinti Aukščiausiąją Jėgą- viso ko Kūrėją. Per tą artimą santykį nugyventi kuo pilnavertiškesnį, kuo šviesesnį ir spalvingesnį gyvenimą. Dalintis tuo gyvenimu su visa aplinka ir prisidėti prie bendros viso šito stebuklo evoliucijos. Esu be galo dėkingas už galimybę prisijungti prie Žaliosios Gamtos mokyklos ir pasiruošęs visapusiškai tobulinti bei tobulėti kartu.

Savanorė mentorė, teatro mokytoja Kotryna Šileikaitė (motinystės atostogose)

Profesionali aktorė, pedagogė, kultūrinių projektų vadovė ir renginių, stovyklų organizatorė. Sukauptas aktorystės amato žinias siekia pritaikyti pedagogikoje, įskiepyjant programinius dalykus: matematiką, lietuvių kalbą, gamtos mokslus, istoriją ir t.t., nes kuriant vaidmenį, turi būti ,,visų galų” meistras. Yra praėjusi kūno ir balso plastikos meno kursus pas J. Vasiljev ir K. Linklater, kurių metodą (prigimtinio balso atidarymą per kūno plastiką ir žaidimus) taiko teatro pamokose, kurias veda mokyklose. Keli metai užsiima režisūrine veikla, kuria edukacijas-spektaklius vaikams, kūdikiams, dirba su jaunimu kuriant šimtadienio spektaklius. Mokydamasi J. Gruodžio konservatorijoje įgijo gitaros, fortepijono ir skersinės fleitos valdymo įgūdžius, kuriais dalinasi su įvairaus amžiaus vaikais pagal S. Suzuki metodą, kadangi pati šią mokyklėlę yra baigusi. Domisi etnologija, folkloru, laisvalaikiu eina į žygius rinkdama etnografinę senolių, gyvenančių vienkiemiuose medžiagą, remdamasi ja kuria įvairių temų sceninius performansus-spektaklius, pvz.: ,,Kelias į požemį” spektaklis apie mirties virsmą, remiantis A.Žarskaus ir A. Patacko ,,Virsmų knyga” ir senolių pasakojimais. Rašo įvairius kultūrinius projektus skirtus sceniniam menui puoselėti. Daug veiklos skiria Baltų mitologijos parko puoselėjimui, edukacijų rengimui, amatų ir menų festivalio ,,Žolynai” organizavimui, parko priežiūrai, vaikų stovyklos organizavimui ir bendruomeniškumo puoselėjimui. Taip pat yra baigusi gidų kursus, domisi įvairių vietovių istorija, veda ekskursijas, įjungdama vaidybinių elementų, to krašto dainų ir t.t., priklausomai nuo ekskursijos temos. Domisi įvairių tautų kalbomis, kaip japonų, vokiečių, ispanų, prancūzų, lenkų, rusų. Mokosi jų greitakalbes, dainas. Turi patirties vaikų priežiūroje ir edukavime individualiai ir grupėse. Kotrynai svarbūs aspektai:sąmoningumas, bendrystė, dora, kūrybiškumas, teisingumas,emocinis raštingumas, refleksija.

Savanorė mentorė, geografijos mokytoja Rasa Kėrienė

Su Rasa susitikome ir susipažinome prieš tris metus, kai ji atvyko savanoriauti į “Šviesos kampelio” organizuojamą stovyklą “Išminčių keliais”. Rasa po 20 metų gyvenimo Airijoje grįžo į Lietuvą. Jai patiko stovyklos “Išminčių keliais” ir “Žaliosios gamtos mokyklos” koncepcija ir ji daugiau įgyjus patirties tapo “Žaliosios gamtos mokyklos” savanore mentore ir gegografijos mokytoja. Airijoje Rasa vadovavo lietuvių mokyklai.

“Žaliojoje gamtos mokykloje” Rasa save aktualizuoja ugdant vaikus ir save.

Folkloro, istorijos ir filosofijos mokytoja – mentorė Daugailė Glinskienė (motinystės atostogose)

Vadovavo folkloro ansambliui „Sodailio”. Vaikams perteikia šalia folkloro etnokultūros, istorijos ir filosofijos žinias. Vaikų mylima pedagogė.

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row css_animation=”” row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”grid” anchor=”veikla” angled_section=”no” text_align=”left” background_image_as_pattern=”without_pattern” z_index=”” css=”.vc_custom_1525080411439{background-color: #f8f8f8 !important;}”][vc_column][vc_empty_space height=”41px”][vc_column_text]

Veikla

[/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row css_animation=”” row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”grid” angled_section=”no” text_align=”left” background_image_as_pattern=”without_pattern” css=”.vc_custom_1467967623452{padding-top: 95px !important;padding-bottom: 60px !important;background-color: #f8f8f8 !important;}”][vc_column width=”1/2″ offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-3″][vc_empty_space height=”29px”][vc_column_text]

Dienotvarkė

[/vc_column_text][vc_empty_space height=”16px”][vc_empty_space height=”40px”][button target=”_self” hover_type=”default” text=”SKAITYTI DAUGIAU” link=”https://zaliojigamtosmokykla.lt/veikla/dienotvarke/”][/vc_column][vc_column width=”1/2″ offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-3″][vc_empty_space height=”29px”][vc_column_text]

Maitinimas

[/vc_column_text][vc_empty_space height=”16px”][vc_empty_space height=”40px”][button target=”_self” hover_type=”default” text=”SKAITYTI DAUGIAU” link=”https://zaliojigamtosmokykla.lt/veikla/maitinimas/”][/vc_column][vc_column width=”1/2″ offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-3″][vc_empty_space height=”10px”][vc_column_text]

Šventės

[/vc_column_text][vc_empty_space height=”16px”][vc_empty_space height=”40px”][button target=”_self” hover_type=”default” text=”SKAITYTI DAUGIAU” link=”https://zaliojigamtosmokykla.lt/veikla/sventes/”][/vc_column][vc_column width=”1/2″ offset=”vc_col-lg-3 vc_col-md-3″][vc_empty_space height=”15px”][vc_column_text]

Dokumentai

[/vc_column_text][vc_empty_space height=”16px”][vc_empty_space height=”40px”][button target=”_self” hover_type=”default” text=”SKAITYTI DAUGIAU” link=”https://zaliojigamtosmokykla.lt/veikla/dokumentai/”][/vc_column][/vc_row][vc_row css_animation=”” row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”grid” anchor=”ugdymas” angled_section=”no” text_align=”left” background_image_as_pattern=”without_pattern” css=”.vc_custom_1525080463206{padding-top: 61px !important;padding-bottom: 27px !important;}” z_index=””][vc_column][vc_empty_space height=”41px”][vc_column_text]

Ugdymas

[/vc_column_text][vc_empty_space height=”34px”][vc_column_text][/vc_column_text][/vc_column][/vc_row][vc_row css_animation=”” row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”grid” angled_section=”no” text_align=”center” background_image_as_pattern=”without_pattern” css=”.vc_custom_1525076456817{padding-bottom: 70px !important;}” z_index=””][vc_column width=”1/3″][vc_column_text]

Ugdymo programa

[/vc_column_text][vc_separator type=”normal”][vc_column_text][/vc_column_text][vc_empty_space height=”10px”][button size=”medium” target=”_self” hover_type=”default” text=”Skaityti daugiau” link=”./ugdymas/ugdymo-programa/”][/vc_column][vc_column width=”1/3″][vc_column_text]

Pedagogų ruošimas

[/vc_column_text][vc_separator type=”normal”][vc_column_text][/vc_column_text][vc_empty_space height=”10px”][button size=”medium” target=”_self” hover_type=”default” text=”Skaityti daugiau” link=”./ugdymas/pedagogu-ruosimas/”][/vc_column][vc_column width=”1/3″][vc_column_text]

Kiti mokymai

[/vc_column_text][vc_separator type=”normal”][vc_column_text][/vc_column_text][vc_empty_space height=”10px”][button size=”medium” target=”_self” hover_type=”default” text=”Skaityti daugiau” link=”./ugdymas/kiti-mokymai/”][/vc_column][/vc_row][vc_row css_animation=”” row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” angled_section=”no” text_align=”left” background_image_as_pattern=”without_pattern” css=”.vc_custom_1525077114049{background-color: #f8f8f8 !important;}” z_index=””][vc_column][vc_row_inner row_type=”row” type=”grid” text_align=”left” css_animation=””][vc_column_inner][vc_empty_space height=”41px”][vc_column_text]

Priėmimas

[/vc_column_text][vc_empty_space height=”16px”][qode_elements_holder number_of_columns=”two_columns”][qode_elements_holder_item item_padding=”5% 5% 5% 5%” advanced_animations=”no”][vc_column_text]Prieš priimant vaiką į mokyklą, norime susitikti su vaiko šeima pokalbiui. Siekiant kokybiško mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo pokalbis yra svarbus, kad pajustume sąlyčio taškus vieni su kitais, kad suprastume ar mūsų vertybės ir požiūris į vaiko ugdymą sutampa.

Mėnesinis mokestis už ugdymą „Žaliojoje gamtos mokykloje” yra 400 eur. , stojamasis vienkartinis mokestis – 400 eur. Priimant sprendimus dėl mokesčio už ugdymą vadovaujamės socialinės ekologijos  principais.

Dėl priėmimo ar susipažinimo su mokykla, kreipkitės į direktorę Jolantą Lipkevičienę.

Tel. 8600 81221

El.paštas: jolantavertybes@gmail.com arba zgm.laiskas@gmail.com[/vc_column_text][vc_empty_space height=”10px”][button size=”medium” target=”_self” hover_type=”default” text=”Skaityti daugiau” link=”#”][/qode_elements_holder_item][qode_elements_holder_item item_padding=”5% 5% 5% 5%” advanced_animations=”no”][vc_single_image image=”121″ img_size=”full” qode_css_animation=””][/qode_elements_holder_item][/qode_elements_holder][/vc_column_inner][/vc_row_inner][/vc_column][/vc_row][vc_row css_animation=”” row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” angled_section=”no” text_align=”left” background_image_as_pattern=”without_pattern” z_index=””][vc_column][vc_row_inner row_type=”row” type=”grid” text_align=”left” css_animation=””][vc_column_inner][vc_empty_space height=”41px”][vc_column_text]

Naujienos

**********************************************************************************************************

[/vc_column_text][vc_empty_space][vc_column_text]

**********************************************************************************************************************************************

Už įpykusio vaiko apkabinimą stovyklos vadovės laukė netikėtos pasekmės

Jeigu vaiką sustabdėte, jam neleisdami griauti savo ar kitų gyvenimo, jis gali paleisti gerklę, ir netrukus pas jus prisistatys kaimynų iškviesta policija. Su tokia situacija susidūrėme savo rengiamoje stovykloje.

Gyvename tokiais laikais, kai tėvai ar pedagogai bijo disciplinuoti vaikus, nes jei tik kas išgirs vaiko klyksmą, gali apkaltinti, kad smurtaujama prieš vaiką. O kaimynai dažnu atveju nori ypatingos tylos, nepakenčia triukšmo, nesigilinę reaguoja, gaišindami policijos pareigūnus.

Būna, kad vaikai manipuliatyviai elgiasi, o suaugusieji iš nežinojimo leidžiasi būti valdomi. Jei tėvai, pedagogai neleidžia vaikams vienas kito mušti, griauti vienas kito statinių ir sulaiko fiziškai, neduoda atimti iš kito vaiko daikto, vaikas paleidžia gerklę, šaukia, siekdamas savo tikslo: „Paleisk mane, man skauda, gelbėkit, padėkit“. Tada kaimynai kviečia policiją, kad skriaudžiamas vaikas.

Skaitykite daugiau:https://www.lrytas.lt/bendraukime/man-rupi/2019/07/27/news/uz-ipykusio-vaiko-apkabinima-stovyklos-vadoves-lauke-netiketos-pasekmes-11227057/

https://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/vaiku-stovykloje-vadovems-iskviete-policija-issake-nuomone-apie-supertevelius.d?id=81809197

**********************************************************************************************************************************************

Jautrus mokyklos direktorės laiškas: gana vaikus žaloti

Drąsiai sakau, gana vaikus žaloti, reikia jiems padėti. Kam mes pirmi atėjome į žemę – ar kad prieš vaikus demonstruotumėm perteklinę galią? Ar kad padėtumėm jiems būti savimi ir atsiskleisti? Kurkime aplinkas, kad vaikai sužydėtų, o ne vystų.

Dvylika metų vedu vaikams stovyklas gamtoje su palapinėmis, konsultuoju šeimas, tarpininkauju sprendžiant konfliktus tarp mokyklos, vaiko ir šeimos. Ir akivaizdžiai matau: vaikams į galvas pilamos pagrinde akademinės žinios, o bendrosios kompetencijos, kurios turėtų mokyklose būti ugdomos, yra apleistos.

Vaikai dalinasi, kad mokyklose viską reikia daryti pagal mokytojų komandas, į lauką retai kurioje mokykloje per pertraukas išleidžia. Patyčios yra tapę norma. Švietimo įstatyme yra nurodoma, kad reikia ugdyti pilietišką, socialiai jautrų, kritiškai mąstantį žmogų, norintį mokytis visą gyvenimą, bet…

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/jautrus-mokyklos-direktores-laiskas-gana-vaikus-zaloti.d?id=81636303

https://www.lrytas.lt/bendraukime/man-rupi/2019/07/05/news/direktore-ivardijo-kas-labiausiai-zaloja-vaikus-tai-vyksta-daugumoje-mokyklu-10983775/

**********************************************************************************************************************************************

Praktinė konferencija
„DĖL KOKIŲ PRIEŽASČIŲ VAIKAI TAIP VERŽIASI Į MOKYKLĄ?“
2019 07 31

Vieta: Kauno r. Smiltynų I km. Agnapolio g. 18

Tikslas: telkiant švietimo institucijas, NVO, aktyvius piliečius, pedagogus, tėvus ir vaikus bendrai ieškoti priemonių kaip turtinti švietimo pasaulį , kad Lietuvos vaikai noriai eitų į švietimo įstaigas.

Mokslas be auklėjimo – tai kalavijas bepročio rankose. ( Mendelejevas)

KAINA: 30 eur.

APRANGA: sportinė
Dalyviai bus vaišinami kava, arbata.
Pietūs atsineštiniai, arba bus galimybė nusipirkti samosų. (Užsisakyti iš anksto, registruojantis)

Būtina išankstinė registracija: zgm.laiskas@gmail.com Tel.: Jolanta 860081221; Indrė 861158183. Registracija patvirtinama pervedus dalyvio mokestį.

Konferencijos „Dėl kokių priežasčių vaikai taip veržiasi į mokyklą?” programa

**********************************************************************************************************************************************

Ką daryti, kad vaikai skaityti išmoktų patys be jokio spaudimo

**********************************************************************************************************************************************

2019 gegužės 28 d. Ilgakiemio mokykloje vykusioje tarptautinėje konferencijoje apie ekonominį, socialinį, ekologinį tvarumą “Žaliosios gamtos mokyklos” direktorė Jolanta Lipkevičienė skaitė pranešimą,,Kokio ugdymo (ne)reikia, kad vaikai (ne)taptų dėžučių žmonėmis”. J.Lipkevičienė dalinosi ir “Žaliosios gamtos mokyklos” patirtimi. J.Lipkevičienės pranešimas buvo klausytojų pripažintas pačiu naudingiausiu.
Kitoje nuotraukoje Ilgakiemio mokyklos direktorė A.Gužauskienė, J.Lipkevičienė, prof. O. Monkevičienė ir Kauno r. švietimo darbuotojos.

**********************************************************************************************************************************************

Kodėl turėtume nustoti skirstyti vaikus pagal amžių? (I dalis)

Kodėl turėtume nustoti skirstyti vaikus pagal amžių? (II dalis)

Kodėl turėtume nustoti skirstyti vaikus pagal amžių? (III dalis)

**********************************************************************************************************************************************

Žurnale „Verslo klasė” (kovo mėn.) buvo atspausdintas interviu su „Žaliosios gamtos mokyklos” direktore Jolanta Lipkevičiene.

**********************************************************************************************************************************************

Neįprasti matematiniai uždaviniai – nauda ar žala?

**********************************************************************************************************************************************

Mūsų mokyklos mentorė, anglų kalbos mokytoja Laima Sakalauskienė pasiklausiusi Butano Karalystės švietimo ministro Thakur S. Powdyel kalbos (https://www.facebook.com/edukatoriai.lt/videos/350866642189642/), ant popieriaus išguldė savo įžvalgas, kuriomis dalinasi su visais:

Mokytojus jis vadina švietėjais (educators), nes mokytojas gali būti bet kokios profesijos žmogus, kuris ką nors moko. Žmonės pasirinkę tapti mokytoju, pasirenka labai svarbų, bet labai sudėtingą ir atsakingą kelią. Jie pasirenka prisiimti atsakomybę už ateitį. Nesvarbu, kur mokytum, ką, kaip, kur, tiesiogiai ar netiesiogiai, kas kartą mokytojas išmokęs naują raidę, naują suvokimą, požiūrį, spalvą, ženklą, reikšmę, koncepciją, jis jau keičia pasaulį. Mokytojo darbas – tai pati svarbiausia ir sunkiausia misija. Švietimas – tai tautos auksas. Jei gyvuoja švietimas – gyvuoja tautos, jei švietimas miršta, miršta tautos. Jei švietimas gyvuoja, tai jokia tauta nežlugs. Noriu tikėti, kad švietimas pasaulį daro geresnį, sveikesnį, gražesnį.

Seniau švietimas buvo pavadintas būtent Nobelio sekta (The Nobel sekta). Priežastis labai paprasta. Ši sekta padėdavo jauniems žmonėms lavinti minčių, širdies ir veiksmų taurumą. Viskas prasideda nuo minčių, taurios mintys gimdo taurius jausmus, taurūs jausmai – taurius veiksmus. Tai ir yra švietimas, tam ir turite investuoti savo laiką, jėgas ir visą kitą.

Trumpai pristato Butano istoriją, kurią galima rasti ir čia

Butano valstybei labai svarbios datos –  2005 m. priimta nauja konstitucija, 2007 m. įvyko pirmieji demokratiniai rinkimai, 2008 m. senasis karalius perdavė sostą jaunam, bet labai išmintingam ir atsakingam karaliui, kuris valdo iki šiol.

Šio karaliaus iniciatyva, pasak ministro, buvo sukurtas bendrosios nacionalinės laimės rodiklis (BNL), kurio aukštumų siekimas padeda išlaikyti ir puoselėti gyventojų laimę.

Šis karalius suprato, kad bendras vidaus produkto rodiklis (BVP) tėra labai siauras požiūris, kuris nusako tik šalies gyventojų materialinę padėtį, tai tik kiekybinis šalies ekonomikos rodiklis, kuris daugiau nieko neatspindi. Tai nerodo žmonių gyvenimo kokybės. Gyvenimas nėra tik suskaičiuojami kiekybiniai dalykai, visas gyvenimas sukasi apie santykius, brolystę, seserystę, draugystę, kaimynystę, pasitikėjimą, palaikymą, laimę, meilę, supratimą, lyderystę, tai tai, ko negalima suskaičiuoti, pamatuoti.

Jei tikrai norite pilno šalies augimo, išsivystymo vaizdo, reikia matyti plačiau, pasitelkiant holistinį mąstymą.

Butano ekonomika nebuvo stipri ir tam kad jie galėtų vystytis, karalius deklaravo, kad jiems svarbu ne tik ekonomikos augimas, bet ir platesnis vystymosi požiūris ir supratimas, todėl buvo priimta, kad BNL rodiklio augimas yra daug svarbiau nei BVP augimas.

Taip Butanas tapo Šiaurine žvaigžde, užsibrėžęs tikslą siekti BNL.

Kiekvienas žmogus turi turėti šiaurinę žvaigždę, kiekviena valstybė turi ją turėti. Tai planas 5, 10, 15, 50 metų. Šalis be šiaurinės žvaigždės nežino kur eina, žmogus be jos neturi ateities.

Yra keturios dedamosios, kurios augina šalies laimingumo rodiklį ir parodo šalies vystymosi ir augimo lygį keliais lygmenimis, ne tik ekonominiu, kuris tėra tik kiekybinis rodiklis, neapsprendžiantis daugiau nieko kaip tik materialinę žmogaus padėtį:

1. BVP
2. Natūrali aplinka. Labai svarbu, kaip žmonės jaučiasi ten kur jie yra. Mūsų namai – mūsų planeta, puoselėjama pagarba ir saugumas. Mūsų namai – mūsų šventovė.
3. Kultūra – tai mūsų šaknys, mūsų istorija, tai kas mes buvome, esame ir kuo mes galime būti. Kultūra suvienija žmones. Viena svarbiausių dedamųjų.
4. Valstybės valdymas – sritis, kur susijusi su visom kitom ir labiausiai įtakojanti visas sritis. Užtikrinanti saugumą, balansą tarp socialinių ir ekonominių reikalų.

Yra ir kitų dedamųjų, kurios kelia  šalies laimingumo rodiklį.

Viena svarbiausių – tai švietimas.

Šalies strategija – žaliosios mokyklos – žaliasis Butanas.

Žalia – tai ne tik spalva, bet tai gyvybė, visose mūsų gyvenimo sferose ir formose – žalia ekonomika, politika, mokyklos, pastatai, tauta, pasaulis ir t.t.

Kas daro mokyklą žalią. Žalia mokykla ruošia gyvenimui, o ne fabrikams ar korporacijoms.

Aštuoni pagrindiniai dalykai, pagal kuriuos yra mokomi jauni žmonės žaliosiose mokyklose:

1. Žalia aplinka. Gamtos apsuptyje suaktyvėja visos mūsų juslės, tai labai svarbu, kad jos irgi veiktų žaliai. Tai pirmas švietimo lygis, kai išmokstama santykio su gamta. Mes priklausomi nuo savo planetos. Ji puikiai gali egzistuoti ir be mūsų, bet mums egzistuoti reikia darnaus santykio su savo planeta.

Žemė – tai pirmas elementas mūsų gyvenime. Svarbu, kokiame esam ryšyje su gamta – saugom ar teršiam, tausojam ar eikvojam. Vieną dieną labai smarkiai patirsim savo veikos pasekmes.

2. Žalia socialinė aplinka.

Draugystė, socialiniai ryšiai, „tiltų tiesėjai”. Absolventai tokių mokyklų moka generuoti teigiamą energiją santykiuose, būti lyderiais, gyventi kartu, būti, švęsti gyvenimą. Tai daug svarbiau nei akademiškumas.

3. Žalioji kultūra.

Tai apie tai,  kuo mes esam ir kuo mes tapom. Mūsų istorija, asmenybės, kalba, papročiai, įpročiai, ritualai, tikėjimas, pasididžiavimas, identitetas. tai erdvė naujoms idėjoms, naujam žinojimui. Be kultūros – žmogus pasimetęs.

4. Intelekto žalumas. Visų pradžia yra knyga. Skaitymas apima visus mokslus.
5. Akademiškumas.

Tai visų disciplinų branduolys. Mokymasis yra prasmingas, kai yra suprantama tos disciplinos esmė, labiau pajuntama per ryšį su gamta – kodėl chemija yra chemija, fizika yra fizika ir t.t.

6. Estetikos žalumas.

Tai grožio pajautimas. kas mus išskiria iš kitų – hobiai, muzika, menas, mėgstamos spalvos, interjeras. kuriamas grožis teikia džiaugsmą, generuoja šiltas emocijas. Leisti vaikams kurti, įsivaizduoti patiems, be kompiuterių ir kitų ekranų, leisti jiems būti kūrybingiems ir jautriems aplinkai, pajusti kiekviena aplinkos elementą. – paukščių čiulbėjimas, vėjo ošimas, lapų šlamėjimas, spalvų sodrumas, gamtos architektūra.

Leisti jiems kurti ir pajausti.

Vaikai nusipelno būti vaikais.

7. Dvasios žalumas.

Tai ne apie religiją. Dvasingumas – tai daug giliau nei religija. Tai žmonių išsilaisvinimas, kai suprantam, kad nesame tobuli, nesame pakankami, bet galime jausti kaip tobulėjam. Noras keistis kiekvieną dieną. Gyventi čia ir dabar. Būti dėkingam už dabartį. Dėl savo akademinių žinių, galim pasiekti tikslų, išpildyti svajones, tuomet pajaučiam pilnatvę.

8. Etikos ir moralės žalumas.

Tai gero gyvenimo principai.

Turime teises ir teisingumą. Be šių teisių supratimo pasidarytume godūs. Tiesa yra visur, teisingumas yra visur.

Teisinga – neteisinga, tiesa – melas, gerai – blogai.

Tai svarbiausi dalykai, kurių galim išmokyti vaikus.

Dar buvo pora klausimų apie tai, kaip pavyko įgyvendinti šią strategiją.

Kvietėsi apie 80 specialistų iš viso pasaulio, kurie padėjo kurti Butano švietimo sistemą, organizuoja nuolatinius mokymus įvairiais lygmenimis mokytojams. Vienoms mokykloms sekasi labai gerai, kitos labai stengiasi.

Kiekvienas turi savo vaidmenį, o kiekvienas vaidmuo savo sielą. Kai sielą turi stiprų ryšį su savo atliekamu vaidmeniu, tai ir vaidmuo atgimsta, auga, plečiasi, kai ryšys nutrūksta, vaidmuo pradeda mirti. kuo stipresnis ryšys, tuo geriau atliekam savo darbą.

Mokytojo darbas labai svarbus ir sudėtingas.

Viską, ką darote, darykite taip geriausiai, kaip sugebate.

Amen 🙂

**********************************************************************************************************************************************

PASKAITA
Naujas psichologijos supratimas, kaip tai įtakoja šiandieninį ugdymo metodikų pasirinkimą.
Buvimo kartu su vaikais svarba ir „Tautskola 99 Baltie Zirgi“ mokyklos komandos patirtis.

Data: 2019 gegužės 08 d.
Laikas: 17.30 val.
Vieta: “Žaliojoje gamtos mokykloje”, Agnapolio g. 18, Smiltynai, Kauno raj.
Lektorius: Ojars Rode, paskaita vyks rusų k. su vertimu į lietuvių k.
Latvijos Drusti miestelio „Tautskola 99 Baltie Zirgi“ mokyklos įkūrėjas ir direktorius, fizikos bei matematikos mokytojas. Dr. mokytojo praktiko Ojars Rode sukurtoje prieš 25 metus „Tautskola 99 Baltie Zirgi“ mokykloje ne deklaracijose, bet realybėje vaikams leidžiama mokytis savo individualiu tempu, sveikame mikroklimate, mišriose amžiaus grupėse. Mokykloje puoselėjamos Latvijos tautinės tradicijos, ryšys su gamta.
Registracija būtina: tel. 8600 81221 arba el.paštu zgm.laiskas@gmail.com
Kaina: 20 eur.

**********************************************************************************************************************************************

Mokslininkai: kiekviena neigiama, viduje užgniaužta emocija griauna vidinę tvirtovę ir sveikatą

**********************************************************************************************************************************************

Neuromokslininkė U. Neniškytė: autizmas ne liga, o ugdymo iššūkis

**********************************************************************************************************************************************

Kodėl Suomijos mokymosi sistema geriausia pasaulyje

*******************************************************************************************************************************************

Kodėl Estijoje mokyklos tokios pažangios?

**********************************************************************************************************************************************

Sąmoningų vyrų klubo „Satori” narys Aurimas kelias dienas dalyvavo mokykloje vykstančiuose procesuose. Kviečiame pasiklausyti jo įžvalgų, minčių ir patirties „Žaliojoje gamtos mokykloje”.

https://www.youtube.com/watch?v=_fGJFNtJHF8&feature=youtu.be

**********************************************************************************************************************************************

„Žaliajai gamtos mokyklai” savo dukros ugdymą patikėjo trijų vaikų tėtis, informatikos daktaras Kęstutis Morkūnas. Dalinamės Kęstučio mintimis ir įžvalgomis.
https://www.youtube.com/watch?v=rm73D-sbZf4&feature=youtu.be

*********************************************************************************************************************************************

Intervius su seminaro „Kaip geriau sutarti su savimi ir kitais?” Erik Lemcke

**********************************************************************************************************************************************

Sakiniai padedantys susikalbėti su piktu vaiku

**********************************************************************************************************************************************

Neleiskite, kad mokykla sulaužytų jūsų vaiką

**********************************************************************************************************************************************

10 Keno Robinsono minčių apie ugdymą šiuolaikinėje mokykloje

**********************************************************************************************************************************************

Vaikams reikia tėvų, o ne „geriausių draugų“

**********************************************************************************************************************************************

Ugdyme akademinės žinios tai tik viena dedamoji iš 8 kompetencijų to, ką turime ugdyti vaike.

Butano švietimo ministro vizito Lietuvoje įrašas: http://Facebook.com/lukasbenevicius

**********************************************************************************************************************************************

Mūsų bendruomenės nariai apie mokyklą televizijoje
https://livestream.com/acc…/2915893/pukastv/videos/188888491

*******************************************************************************************************************************************

Gruzijoje panaikinami baigiamieji mokykliniai egzaminai

*******************************************************************************************************************************************

Tėvai „sraigtasparniai“ savo vaikams ne padeda, o kenkia

**********************************************************************************************************************************************

Kodėl mokyklos neugdo

**********************************************************************************************************************************************

Dalinamės Žaliojoje gamtos mokykloje 2018-11-09 vykusio vertingo seminaro „Gamtos vaikas. Kaip jį auginti ir užauginti?“ maža dalele, kurio metu nuostabi lektorė Rita Makarskaitė – Petkevičienė dalinsis savo žiniomis, įžvalgomis apie gamtos svarbą vaikų ugdymo procese.

https://www.youtube.com/watch?v=m_aSBjE2FFI

**********************************************************************************************************************************************

Nauji ugdymo planai: ką svarbu žinoti

**********************************************************************************************************************************************

„Vaikai augantys gamtos apsuptyje užauga laimingesni

Vaikams kurie auga gamtos apsuptyje, t.y. apsupti augmenijos, o ne miesto pastatų, mažėja vaikų psichikos sutrikimų rizika paauglystėje ir vyresniame amžiuje.
Danijos mokslininkai tyrė 900 000 vaikų nuo 1985 iki 2013 m.
Jie nustatė, kad vaikai, užaugę erdvėse su mažiausiu „žaliųjų zonų“ kiekiu, turėjo iki 55 proc. didesnę psichikos sutrikimų atsiradimo riziką.
Mokslininkai naudojo palydovinius vaizdus, ​​kad nustatytų, kiek žaliųjų zonų supa dalyvių gyvenamosios erdvės vaikystėje. Kuo daugiau augmenijos jie galėjo matyti iš savo namų, tuo geresni jų psichinės sveikatos rezultatai. Panašu, kad didžiausią įtaką darė tai, ką jie galėjo matyti ir paliesti savo kieme ar gyvenamosios zonos matomumo ribose. Rezultatus taip pat įtakojo laikas praleidžiamas arti žalumos, proporcionaliai mažinantis psichinių sutrikimų riziką. Tyrimai parodė, kad žalios erdvės trūkumas didina nuotaikų sutrikimų ir šizofrenijos riziką ir gali netgi paveikti kognityvinę raidą. Tačiau yra ir kiti veiksniai, darantys įtaką psichikos sveikatos veiksniams, pavyzdžiui, psichikos sveikatos sutrikimų šeimoje istorija arba socialinė ir ekonominė padėtis.

https://returnton