Mokslininkai: kiekviena neigiama, viduje užgniaužta emocija griauna vidinę tvirtovę ir sveikatą
Maži vaikai sako tai, ką iš tiesų galvoja, kai jiems liūdna – jie verkia, kai linksma – juokiasi. Vaikai nesišypso, kai vidus draskomas skausmo – jie negriauna savęs. O kaip elgiasi daugelis suaugusių žmonių? Tai, ką jaučia, užgniaužia savyje? Kokios neišreikštų emocijų pasekmės?
2017-08-21 00:00:00
PRENUMERUOK
Žmogaus išorė – vidinių išgyvenimų ir minčių veidrodis?
Emocijos yra tokia energijos forma, kuri teka kūnu kaip elektros srovė. Kūno ląstelės atsako į kiekvieną mintį ir ištartą žodį. Kiekviena emocija turi skirtingą energijos dažnį, priklausomai nuo šių dažnių, patiriant vieną ar kitą emociją, jūsų organizmas paleidžia atitinkamą kiekį neuropeptidų. Jeigu laikotės įsikibę negatyvių nuostatų ir minčių, jūsų kūnu „teka“ negatyvios bangos, kurios sugriauna natūralią kūno energijos tėkmę. Mokslininkas Davis Suzuki teigė, kad kai žmogus pyksta, jaučia neapykantą, pavydą, iškvėpdamas orą kartu išskleidžia kondensuotas molekules, kuriose yra toksinų. Sukauptų per vieną valandą šių toksinų užtektų nužudyti 80 jūros kiaulyčių. Ar galite įsivaizduoti, kokią žalą jos daro jūsų kūnui?
Kūnas visuomet kalbasi su jumis ir siunčia žinutes apie patiriamą žalą, jas išgirstumėte, jeigu tik skirtumėte tam laiko. Tarp psichinės ir fizinės žmogaus būsenos yra tiesioginis ryšys. Kiekviena neigiama, užgniaužta viduje emocija griauna vidinę tvirtovę ir sveikatą. Neigiamos emocijos apsunkina antinksčio liaukas ir sunaudoja maistines medžiagas, kurios reikalingos gyvybingumui išlaikyti. Negatyvios emocijos turi tirštesnę, lėtesnę vibraciją ir yra sunkesnės, taigi, kai jos yra užgniaužiamos, negalėdamos laisvai išsilieti, jos „pereina“ į pilvą, galvą ar kitus organus, palieka randus nervų sistemoje, todėl esant depresijai gali kamuoti pilvo, galvos skausmai, silpnumas ar nuovargis.
Prislėgta nuotaika turi ryšį su kvėpavimo organų raumenų įtampa, iš baimės įsitempia liežuvio, lūpų, gerklų, sprando raumenys. Pyktis, neapykanta, nerimas, jų kaupimas savyje ilgesnį laiką, padidina galimybę vystytis širdies kraujagyslių ligoms. Jeigu į viską žiūrite kritiškai, o kritikavimas yra jūsų gyvenimo įprotis, šio įpročio pasekmės gali būti sąnarių uždegimai. Laikyti neigiamas emocijas viduje tai tas pats, kaip išgerti nuodų ir tikėtis, kad kas nors kitas numirs.
Žmonės linkę rinktis lengvesnį kelią – ignoruoti kūno siunčiamas žinutes. Tai yra lengviau, nei pripažinti, kad skausmui išgydyti reikia ne tablečių (žinoma, jeigu tai yra ne įgimta ar paveldėta liga), o meilės ir laiko sau, kuris būtų skirtas pažvelgti į vidų, ieškant tikrųjų negalavimų priežasčių. Žmogų labiausiai išsekina ne pats patiriamas skausmas, o bandymas jam atsispirti, jį nuslėpti ar ignoruoti. Norint paslėpti skausmą reikia žymiai daugiau energijos nei su juo susidurti. Įtampa ir pastangos, norint laikyti savo emocijų seifą užrakintą, galiausiai išsekina fiziškai.
Kaip galvojate, taip ir gyvenate?
Daugybė žmonių „pasiklysta“ savo jausmuose, nemokėdami jų tinkamai suprasti, įvertinti ir išreikšti, jie įstringa ir įsipainioja kaip musės voratinklyje, rizikuodami tapti grobiu savo pačių emocijoms. Pamiršdami, kokį reikšmingą vaidmenį gyvenime atlieka ne kas kitas, o jų pačių mintys, negatyvus mąstymas.
Kokios mintys atsakingos už fizinius negalavimus? Pagal Louise L. Hay, galvos skausmas atsiranda dėl laikymo save nepilnaverčiu. Todėl kitą kartą, kai jums skaudės galvą, nustokite kaltinti save ir savęs klausinėti, kur ir ką padarėte blogai, atleiskite sau. Migrena yra sukurta žmonių, kurie visur ir visada siekia tobulumo ir dėl to sukuria sau daug spaudimo. Norite sau padėti? Keiskite savo mintis.
Lėtinės ligos atsiranda dėl pokyčių atmetimo, ateities baimės, saugumo jausmo trūkumo. Sakykite: „Aš noriu pasikeisti. Dabar aš kuriu saugią, naują ateitį.“
Klausimas, ar tai tiesa, turi atsakymą – ir taip, ir ne. Tai yra tiesa, jeigu tikite tuo, tai nėra tiesa, jeigu tuo netikite. Norite, kad viskas pasaulyje pasikeistų, bet nenorite keistis patys. Išvalykite ir pakeiskite savo mintis, blogąsias išmeskite taip, kaip išmetate senus žurnalus ar perskaitytus laikraščius.
Dar vienas tyrimas, kuris įrodo minčių galią sveikatai, yra psichologės Emili Ki Paryžiaus ligoninėje atliktas eksperimentas. Ji paprašė ligoninės pacientų tris kartus per dieną garsiai ir mintimis, įsijaučiant ir bandant pajausti, kartoti tą pačią frazę: „Kiekvieną dieną aš jaučiuosi vis geriau ir geriau.“ Rezultatas stulbinantis: sunkūs ligoniai išgijo per mėnesį, kai kuriems buvo atšauktos operacijos, ne maža dalis pacientų nustojo gerti antibiotikus ir kitus stiprius vaistus.
Kaip galite padėti sau?
„Anksčiau kalbėjau: „Tikiuosi, kad viskas pasikeis.“ Paskui supratau, jog egzistuoja vienintelis būdas, kad viskas pasikeistų – tiesiog pasikeisti pačiam“ (Jimas Rohnas). Neigiamų emocijų traumuojantis poveikis aiškus, tad dabar laikas pakalbėti apie ligų priešnuodžius.
Pirmasis priešnuodis – atleidimas. Nesvarbu, kuo jūs sergate, apsižvalgykite, kuriam žmogui nesugebate atleisti ir nuoskaudas vis dar nešiojatės savyje. Vieną kartą mokytoja savo mokinių paprašė atsinešti po maišą bulvių. Kiekvienam skaudžiam prisiminimui ir kiekvienam žmogui, kuriam nesugebėjo atleisti, kiekvienas mokinys turėjo pasirinkti bulvę ir išraižyti joje vardą ir incidento datą. Visą mėnesį mokiniai privalėjo nešiotis savo asmeninį bulvių maišą visada ir visur. Jis būdavo su jais prie jų lovos naktį, „sėdėjo“ prie jų per pietus ir autobuse, ir tuomet, kai jie buvo su draugais. Sunkumas, kurį jautė benešiojant šią naštą, padėjo suprasti, kokį emocinį svorį neatleisdami nešiojasi savo viduje. Žmonės, kurių vardai buvo išraižyti bulvėse, nė kiek nebuvo paveikti šios sunkios naštos.
Taigi, ar jums ne per didelė našta laikytis emocijų ir žmonių, kurie neturi teigiamos vertės jūsų gyvenime? Supratus, kokią sunkią naštą nešioja viduje, mokiniai suvokė, kad atleidimas ir neigiamų emocijų paleidimas yra dovana sau, o ne kitiems.
Antrasis priešnuodis – teigiamos emocijos. Teigiamos emocijos atpalaiduoja žmogų nuo įtampos, ramina, padeda įveikti stresines situacijas ir sunkumus, palaiko veiklumą ir organizmo atsparumą, saugo nuo fizinio išsekimo. Svarbu atkreipti dėmesį į vadinamąją emocinę higieną. Tai reiškia, kad žmogus, kaupdamas savyje mažas nuoskaudas, kaupia emocinį sprogmenį, kuris bet kuriuo metu gali sprogti, tai labai primena posakį: „Tai buvo paskutinis lašas taurėje.“
Todėl apie nuoskaudas, nesusipratimus, nusivylimus reikia kalbėtis nedelsiant, nelaukiant to paskutiniojo lašo. Sveikatai nepaprastai didelę reikšmę turi žmonių emociniai ryšiai. Įsimylėjęs žmogus rečiau serga gripu, nes jo kraujo ląstelės geriau kovoja su infekcijomis. Žmonės, kurie jaučiasi mylimi, pasižymi žemesniu kraujo spaudimu, o jų imuninė sistema geriau priešinasi auglius sukeliančioms ląstelėms.
Ryšys tarp mirtingumo ir vienatvės – dar vienas įrodytas faktas. Analizuojant tam tikrus statistinius duomenis buvo pastebėta, kad netekėjusių moterų mirtingumas gali būti net 50 % didesnis nei ištekėjusių.
Trečiasis priešnuodis – juokas. Kai žmogus juokiasi, jo organizme vyksta cheminės reakcijos, kurių metu skiriasi endorfinai (euforijos būseną sukeliantys, malšinantys skausmą, hormonai) ir mažėja streso hormonų lygis. Juokiantis gerėja kraujotaka, gilėja kvėpavimas ir valosi plaučiai. Juokas išlaisvina emocijas.
Šypsokitės ir eikite per gyvenimą, kupini gėrio ir teigiamų emocijų. Nebijokite kartais pabūti mažais vaikais, kurie nuoširdžiai džiaugiasi mažais dalykais ir nebijo parodyti savo tikrų emocijų. Negriaukite savęs iš vidaus. Gal tai, ką jūs galvojate, ir tai, kas vyksta jūsų viduje, visai nerūpi jūsų vadovui darbe, tačiau, kodėl tai neturėtų rūpėti Jums?
