UGDYMAS IR MOKYTOJO VAIDMUO JAME

Pagrindinis švietimo dėsnis

Ugdymas, kuriame mokytojas ir vaikas veikia kartu, yra gyvas procesas, kuriame formuojasi ne tik žinios, bet ir asmenybė, santykiai bei vidinė brandos raida.Šiame procese veikia pagrindinis švietimo dėsnis, kurį R. Šteineris apibrėžė kaip principą, kad kiekvieną žmogaus lygmenį gali paveikti tik aukštesnis už jį. Šis dėsnis yra labai svarbus norint suprasti, kaip mokytojai gali efektyviai padėti vaikams, ypač tiems, kurie turi raidos sunkumų.

Žmogaus lygmenų hierarchija

Dėsnis teigia, kad kiekvieną žmogaus lygmenį arba „narį“ gali tiesiogiai paveikti tik aukštesnis lygmuo. Štai hierarchija:

• Fizinis kūnas, veikiamas eterinio kūno
• Eterinis kūnas, veikiamas astralinio kūno
• Astralinis kūnas, veikiamas ego
• Ego, veikiamas dvasinio „aš“

Negalime praleisti lygmenų. Pavyzdžiui, negalime tiesiogiai paveikti fizinio kūno astraliniu kūnu. Tai turi vykti tinkama seka.

Praktinis pavyzdys iš ugdymo

Tarkime, turime vaiką su silpnu eteriniu kūnu – galbūt jis nėra tinkamai išvystytas kepenų srityje, todėl vaikas turi valios problemų. Jis pradeda užduotis, bet negali jų užbaigti. Jis turi impulsų, bet negali jų įgyvendinti.

Kaip mokytojas, mes galėtume galvoti: „Aš tiesiog liepsiu jiems labiau susikaupti“, arba „Sukursiu atlygio sistemą“, arba „Duosiu jiems fizinių pratimų“. Tačiau pagal šį dėsnį nė vienas iš šių metodų neveiks fundamentaliu lygmeniu, nes mes bandome tiesiogiai paveikti eterinį kūną savo fiziniais veiksmais ir žodžiais.

Mokytojo būties reikšmė ugdyme

Eterinį kūną gali paveikti tik astralinis kūnas, mokytojo astralinis kūnas. Štai kodėl R.Šteineris nuolat pabrėžia, kad tai, kas yra mokytojas, yra daug svarbiau nei tai, ką mokytojas daro.

Mokytojas turi būti nusiteikęs save kaip asmenybę auginti – tada jam ir su vaikais seksis puikiai.

Mokytojo išvystytas astralinis kūnas – jo gebėjimas objektyviai stebėti, jo užuojautos gilumas, jo supratimas apie žmogaus prigimtį – yra tai, kas iš tikrųjų veikia vaiko eterinį kūną.

Mokytojo poveikis skirtingiems vaiko lygmenims

Fizinis kūnas

Mokytojo eterinis kūnas daro įtaką vaiko fiziniam kūnui. Taigi, jei vaikas turi fizinės sveikatos problemų ar fizinės koordinacijos problemų, gali padėti mokytojo gyvybinės jėgos, jo gyvybingumas ir sveikata.

Eterinis kūnas

Mokytojo astralinis kūnas daro įtaką vaiko eteriniam kūnui. Taigi, jei vaikas turi silpną arba deformuotą eterinį kūną (kuris pasireiškia valios, augimo ar gyvybingumo problemomis), gali padėti mokytojo sielos raida – jo emocinė branda, gebėjimas aiškiai jausti. Tada mokytojas su vaikais ir nepavargsta.

Astralinis kūnas

Mokytojo ego daro įtaką vaiko astraliniam kūnui. Taigi, jei vaikas turi astralinio kūno problemų (kurios pasireiškia emociniu nestabilumu, nerimu ar sielos sutrikimais), gali padėti mokytojo išvystytas savęs suvokimas, jo moralinė stiprybė ir individualumas.

Ego

Mokytojo dvasinis „aš“ (nors daugumoje žmonių jis dar nėra sąmoningai išvystytas) daro įtaką vaiko ego. Tai subtiliausias lygmuo – tai susiję su mokytojo ryšiu su aukštesnėmis dvasinėmis realybėmis, darančiu įtaką giliausiam vaiko savęs suvokimui.

Kodėl daugelis švietimo intervencijų neveikia

Šis dėsnis paaiškina, kodėl tiek daug švietimo intervencijų neveikia. Šiuolaikinis švietimas linkęs veikti tik fiziniame lygmenyje – teikia informaciją, kuria išorines struktūras, taiko elgesio metodus. Tačiau jei tikroji problema yra eteriniame ar astraliniame lygmenyje, šios fizinės intervencijos negali jos pasiekti.

Tai tas pats, kas bandyti pataisyti kompiuterio operacinę sistemą dažant korpuso išorę. Mes dirbame ne tame lygyje.

Mokytojo asmenybės vaidmuo

Tai taip pat paaiškina, kodėl kai kurie mokytojai, regis, turi „magišką prisilietimą“ su sunkiais vaikais, o kiti, naudodami tuos pačius metodus, niekur nenueina. Esmė ne metoduose – paties mokytojo būties išsivystymo lygyje.

Mokytojas, turintis gerai išvystytą astralinį kūną, gali padėti vaikui, turinčiam eterinio kūno problemų, nepriklausomai nuo to, kokias konkrečias veiklas jis atlieka. Mokytojas, neturintis tokio išsivystymo, sunkiai susidoros, nesvarbu, kiek technikų jis išbandys.

Vidinis mokytojo darbas

Šis dėsnis uždeda didžiulę atsakomybę mokytojams, ypač tiems, kurie dirba su vaikais, turinčiais raidos problemų. Tai reiškia, kad negalima tiesiog mokytis technikų ir jas taikyti mechaniškai. Turite dirbti su savimi.

Turite lavinti savo astralinį kūną, savo ego, savo ryšį su dvasinėmis realybėmis. Kaip tai padaryti? R.Šteineris pateikia keletą konkrečių patarimų:

• Ugdykite nuoširdų susidomėjimą žmogaus būties paslaptimi
• Praktikuokite objektyvų stebėjimą be asmeninių reakcijų
• Ugdykite gilią užuojautą
• Pašalinkite dirglumą, jaudulį ir subjektyvų šališkumą
• Studijuokite ryšius tarp organų ir sielos funkcijų
• Medituokite apie mūsų darbo dvasinę reikšmę

Viltis ir ugdymo prasmė

Šis vidinis darbas nėra atskiras nuo mūsų mokymo – tai yra mūsų mokymas pačiu fundamentaliausiu lygmeniu. Kai keičiame save, automatiškai keičiame ir savo įtaką vaikams, kuriais rūpinamės.

Tačiau šiame dėsnyje yra kažkas gana optimistiško. Tai reiškia, kad tikri pokyčiai yra įmanomi. Net jei vaikas turi rimtai išsivysčiusį eterinį kūną dėl karmos ar paveldėjimo, mokytojas, turintis pakankamai išvystytą astralinį kūną, gali jį paveikti. Vaikas nėra įstrigęs su savo būkle amžinai.

Tam reikia mokytojų, kurie nori atlikti vidinį darbą, kurie supranta, kad ugdymas yra dvasinė veikla, o ne tik profesinis įgūdis.

Mokytojo idealas pagal Rudolfą Šteinerį

R.Šteineris ragina mokytojus tapti sąmoningais, moraliai išsivysčiusiais, dvasiškai suvokiančiais įrankiais, per kuriuos aukštesnės jėgos gali veikti, kad padėtų žmonėms įgyvendinti savo karminį vystymąsi ir dvasinę paskirtį.

Jei jus domina mūsų veikla, susisiekime