Mokyklos ideologija – Mokykla ne tik mokytis, bet ir vystytis, augti.  Raginti vaikus mokytis vieniems iš kitų,  skatinti mąstyti,  išlaisvinti vaiko kūrybines galias suteikiant erdvės spontaniškai išraiškai.  Tikėti vaiko beribiškumu, padėti pastebėti kiekvienam vaikui savo pažangą. Ugdant vaikų savarankiškumą neleisti  ugdytojams dominuoti, bet skatinti būti pagalbininkais lygiaverčiame santykyje.  Daugiausia dėmesio skirti  ne rezultatui, bet  mokymosi procesui, išgyvenamam momentui. Vaikai  neturi būti kritikuojami, bet ieškoma už ką pagirti, paskatinti, apkabinti, padrąsinti, paspausti ranką, į ausį ar garsiai pasakyti, kad didžiuojiesi jo pastangomis, kad nustebino jis savo sprendimais…Vadovautis sėkmingo ugdymo, mokymosi metodais, kurie  inicijuos aukštą kūrybinio proceso kokybę  ir   kritiškai mąstančio asmens ugdymą.

Aukščiausias mokyklos tikslas – kartu su tėvais užauginti vaiką gerbiantį savo šaknis,  veiksnų, savarankišką, sąmoningą, įgijusį dvasinės išminties, turintį gyvenimo tikslą, gebantį save harmonizuoti, pasitikintį savimi, gebantį gerbti kitus nepaisant skirtumų, mokantį  naudotis  ir valdyti visomis savo emocijomis, gebantį liūdėti, bendrauti ir spręsti problemas. Išmokyti vaikus  gyventi laimingai, nesuteikiant skausmo nei sau nei kitiems, teisingai įvertinant malonumus ir turtą; gyventi be prietarų ir sukaupti dėmesį į aukščiausią siekį – nuolatinį savęs pažinimą.

 Mokykla vadovaujasi metodais, kuriais siekiame vaiko sužydėjimo – Vaikas: Reiškinys. Misija. Energija.

Visų pirma ugdyti mokinių pasitikėjimą savimi ir pasiaukojimą, kad jie galėtų daugiau duoti visuomenei negu imtų iš jos ir padėti jiems suvokti savo dvasios vienovę su  amžinuoju Absoliutu. Vaiko asmenybės pilnatvei yra būtini ne tik matematiniai ir lingvistiniai, bet ir muzikiniai, erdviniai, gamtiniai, egzistenciniai, dvasiniai, doroviniai gebėjimai. Visavertę asmenybę ugdome tobulindami visus intelektų tipus – mokytis abstrakčiai samprotauti, suvokti regimąjį pasaulį ir erdvines jo ypatybes, stebėti gamtos reiškinius, kurti ritmą, gerbti žmogaus gyvybę ir gyvenimą.

Mokymosi procese vertinamas spontaniškumas, laisva idėjų tėkmė. Viskas vienovės junginyje „ galva- širdis- rankos“ ir mintis , žodis ir veiksmas.  Nuo pat pirmos dienos mokykloje vaikai yra mokomi valdyti savo protą ir emocijas per tylos minutes, meditacijos valandėles, per pirmąją rytinę dvasingumo pamoką. Mokykloje nėra nei ‚, blogų, nei ,,gerų“ mokinių. Visi perspektyvūs.

Mokymo pačiu gyvenimu užsiėmimų tikslas – formuoti  vaiko emocinį- estetinį ir moralinį- dvasinį santykį su realia aplinka. Tokiu būdu vaiko asmenybės vystymesi „užkurti“  daugelio psichinių procesų: dėmesio, smalsumo, motyvacijos, analizės, lyginimo, emocijų, mąstymo, spalvos jutimo, tikslo siekimo, atminties, valios,  kūrybiškumo, pojūčių, vaizdinio mąstymo ir kt. procesus.

VšĮ Žaliosios mokyklos tikslas – praturtinti švietimą nauju vaikų mokymo modeliu ir spręsti technologiniame amžiuje susiklosčiusias žmogaus vystymosi problemas:

1. Dabartinis vaikų atotrūkis nuo gamtos kelia pavojų jų sveikatai. Vaikystė, kuri prabėga užsisklendus mokyklų klasėse ar namuose tarp keturių sienų su technologijomis, yra skurdi, o augančio vaiko fizinei, emocinei ir psichinei būklei padaroma didelė žala.
2. Kai vaikai auga šlykštėdamiesi gamta, nepažindami jos, kelia grėsmę ir toms vietovėms, kuriose gyvename, ir žmonijos ateičiai.
3. Išmokyti vaikus atsakingai mylėti gamtą įmanoma tik išvedžiojus jos keliais, kasdienybėje vaikus ugdant gamtoje.
4. Įsipareigojame nuolatinai nagrinėti vaikų santykį su gamta ir tuo dalintis viešose erdvėse.
   Vadovėliuose, kompiuteriuose vaikai nepamatys gamtoje vykstančių procesų.
5. Gamtoje kiekviena vaiko praleista valanda palieka gilų pėdsaką jo galvoje ir širdyje, kiekviena ten praleista pamoka gerte įsigeria į odos poras.
6. Šiuolaikiniai vaikai ištįsai spokso į ekranus ir vietoj tikro gyvenimo gamtoje renkasi virtualius jo pakaitalus.
7. Šiuolaikiniai vaikai gali daug pateikti informacijos esančios kompiuteryje, bet negali išvardinti dešimt augalų pavadinimų augančių gyvenamoje vietovėje.
8. Valandų valandas spoksant į ekranus ar sėdint prie knygų, vienintelis kūno judesys būna pirštų sukiojimas, todėl nepaprastai yra išaugęs vaikų lėtinių fizinių ir psichinių ligų skaičius: nutukimai, hiperaktyvumas, diabetas, širdies ligos, gamtos stygiaus sindromai…Vaikai sveiki auga tik pakankamai judėdami gamtoje. Ekspertų teigimu, dabartiniai vaikai gali būti pirma karta, kurių gyvenimo trukmė bus trumpesnė nei jų tėvų.
9. Dėl žiniasklaidoje dažnai pasirodančių gąsdinančių pranešimų apie pavojus vaikams tėvai bijo lauke palikti vaikus vienus.Todėl apkrauna sėslia veikla patalpose, būreliais, mokomaisiais akademiniais užsiėmimais. Vaikams gamtoje savarankiškiems žaidimams ir nebelieka laiko.
10. Mokymosi gamtoje nauda- tai tikrai ne vien fizinė savijauta, bet ir intelektualiai ir emociškai tvirta asmenybė, turinti stiprią savimonę, pamatines vertybes ir moralinius pagrindus.Buvimas gamtoje stiprina sveikatą – padeda greičiau pasveikti, mažina įtampą, didina smalsumą, kūrybiškumą ir savivertę. Gamta, kaip niekas kitas geriau pažadina jausmus, natūraliai sukelia stiprius potyrius, priversdama žavėtis, džiaugtis, jausti pagarbą gamtos jėgoms/dėsniams.Uostyti lauko gėlę, pamatyti gėlėje besidarbuojančią bitutę, paliesti sraigę, įlipti į atgaivinančią upę, jausti vėjo dvelkimą, gerti saulės spindulius, prisiglausti įsilipus prie medžio, vaikščioti po pievą basomis-šie potyriai gerokai skiriasi nuo virtualios tikrovės.

VšĮ Žalioji gamtos mokykla kviečia į judėjimą už vaikų suartinimą su gamta.

VšĮ Žaliosios gamtos mokyklos
direktorė
Jolanta Lipkevičienė