„Vaikai augantys gamtos apsuptyje užauga laimingesni
Vaikams kurie auga gamtos apsuptyje, t.y. apsupti augmenijos, o ne miesto pastatų, mažėja vaikų psichikos sutrikimų rizika paauglystėje ir vyresniame amžiuje.
Danijos mokslininkai tyrė 900 000 vaikų nuo 1985 iki 2013 m.
Jie nustatė, kad vaikai, užaugę erdvėse su mažiausiu „žaliųjų zonų“ kiekiu, turėjo iki 55 proc. didesnę psichikos sutrikimų atsiradimo riziką.
Mokslininkai naudojo palydovinius vaizdus, kad nustatytų, kiek žaliųjų zonų supa dalyvių gyvenamosios erdvės vaikystėje. Kuo daugiau augmenijos jie galėjo matyti iš savo namų, tuo geresni jų psichinės sveikatos rezultatai. Panašu, kad didžiausią įtaką darė tai, ką jie galėjo matyti ir paliesti savo kieme ar gyvenamosios zonos matomumo ribose. Rezultatus taip pat įtakojo laikas praleidžiamas arti žalumos, proporcionaliai mažinantis psichinių sutrikimų riziką. Tyrimai parodė, kad žalios erdvės trūkumas didina nuotaikų sutrikimų ir šizofrenijos riziką ir gali netgi paveikti kognityvinę raidą. Tačiau yra ir kiti veiksniai, darantys įtaką psichikos sveikatos veiksniams, pavyzdžiui, psichikos sveikatos sutrikimų šeimoje istorija arba socialinė ir ekonominė padėtis.
NPR universiteto universiteto neurologas Kelly Lambert sako, jog tyrimo rezultatai rodo, kad galimybė vaikams augti gamtos apsuptyje turi stiprų apsauginį poveikį ir rezultatai ištiesų stulbinantys. Pasak neurologo šis tyrimas parodo, kad geresnis miesto planavimas, gali turėti didelį poveikį visų mūsų psichinei sveikatai ir gerovei.”