Neleiskite, kad mokykla sulaužytų jūsų vaiką
Nereikia iki mokyklos vaiko niekuo apkrauti. Jokių užsienio kalbų ir kitokio intelektualinio ugdymo. Iki 6-7 metų vaiko smegenys fiziologiškai nepasiruošusios apdoroti didelių informacijos apimčių. Vienintelis rezultatas – jūs liksite be pinigų, o vaikas – be vaikystės.
Neieškokite pirmaklasiui super mega mokyklos. Pradinėse klasėse svarbiausia vaikui – psichologinis komfortas. Dėl to rinkitės normalią mokyklą greta namų. Vaikas neeikvos laiko ir jėgų keliui, jam bus lengviau susitvarkyti santykius su klasės draugais, jeigu jie gyvena kaimynystėje.
Pirmieji mokytojai turi būti ne „stiprūs“, o geri. Jums reikia tiesiog adekvačios moters, mylinčios vaikus ir dirbančios mokykloje iš pašaukimo. Tuo tikslu apsilankykite pasirinktoje mokykloje pavasarį ir paklausinėkite tėvų apie mokytojus, kurie šiemet išleidžia paskutinę klasę.
https://smalsusvaikas.lt/pfeed.php?t=1686593810
Mokykla – tai vaiko, o ne jūsų atsakomybės sfera. Galite pasiimti atostogas pirmoms dviem pirmos klasės savaitėms, o paskui geriau susitarti su vaiku: „Manęs neliečia tavo mokykla, o aš nelendu prie tavęs“.
Nustokite klausinėti apie pamokas ir reaguoti į pažymius. Tegu mokyklos tema tampa jums tabu. Jeigu vaikas nori, pasikalbėkite, jeigu nenori – nereikia tardyti, kas ir kaip ten vyksta.
Namų darbų su vaiku ruošti nereikia, kuprinės sukrauti vaikui nereikia, uniformos tikrinti nereikia. Pagalvokite apie save, juk jūsų vaikas paskui dar turės kažkaip gyventi ir prižiūrėti jus senatvėje. O jeigu viską darysite už jį, su jo savarankiškumu bus didelių problemų.
Jūs, žinoma, galite padėti vaikui. Principas čia paprastas – kas pirmas pradės. O pradėti turi vaikas. Tai jis turi paprašyti: „Mamyte, aš va čia nesuprantu“. O ne jūs prišokate ir klausinėjate, ar viskas normalu. Jeigu jis nieko neprašo, reiškia, jam viskas gerai.
Jeigu mokytojas nemyli jūsų vaiko, šią problemą reikia išspręsti. Pamėginkite iš pradžių pasikalbėti su mokytoju, paskui su direktoriumi, paskui – dar aukščiau. Galima perkelti į kitą klasę ar apskritai mokyklą. Jokiu būdu negalima palikti vaiko ilgalaikio permanentinio streso būsenoje.
Paauglystė – pats sunkiausias vaiko gyvenimo laikotarpis. Tai labai sudėtingi psichiniai ir fiziniai pokyčiai, iš čia ir hormonų disbalansas, ir psichologinės problemos, greitas nuovargis. Ir būtent tuo pačiu periodu vaikas turi laikyti įvairiausius egzaminus. Taip, jis gali pradėti blogiau mokytis, nusiristi iki trejetų. Mano patarimas būtų toks: jeigu nenorite konfliktų ir sunkių problemų, įskaitant bandymus nusižudyti – palikite vaiką ramybėje. Jūsų uždavinys – kaip galima greičiau ir ramiau pergyventi šį laikotarpį, kad visas tas košmaras galiausiai sėkmingai pasibaigtų.
Nereikia atvirai konfliktuoti su mokykla. Jūs greičiausiai pralaimėsite. Jeigu jus pakvietė susitikti ir ėmė postringauti apie stiprią mokyklą, sudėtingas programas ir būtinybę užsiiminėti su vaiku – nesiginčykite. Sutikite. Ir toliau darykite savaip.
Vaiko talentus nebūtina specialiai vystyti ir realizuoti, jeigu vaikas pats šito nenori. Talentas turi teikti džiaugsmą, jis skirtas ne tam, kad juo būtų naudojamasi. Nereikia nertis iš kailio, ieškoti pedagogų ir laukti „sėkmės“. Dažniausiai jokios sėkmės nebus, ir tame nėra nieko tragiško.
Pats svarbiausias dalykas – išmokite priimti savo vaiką, neturėdami jo atžvilgiu jokių lūkesčių. Nesvarbu, kaip jis mokosi ir elgiasi – mylėkite jį tokį, koks yra. Taip, su penkiolikmečiu taip elgtis sunkiau nei su penkiamečiu. Tačiau vaikas neturi kelti jums atstūmimo jausmo. Bet prieš tai jums dar teks pamilti patį save.
PASTABA: www.vaikodiena.lt ir www.zaliojigamtosmokykla.lt nėra šio teksto autorius.
Informacijos šaltinis: http://seimairnamai.eu
