Advento spiralė Žaliojoje gamtos mokykloje

Šiemet Žaliojoje gamtos mokykloje tradiciškai paminėjome Advento pradžią – prasmingoje ir nuraminančioje Advento spiralės ceremonijoje.

Advento laikotarpis ateina metų laiku, kai tamsa ilgiausia. Spiralė primena gamtos ciklą ir dvasinę mintį, kad net ir didžiausioje tamsoje pamažu gimsta šviesa.

Advento spiralė turi gilią, simbolišką dvasinę prasmę, kuri siejasi su vidiniu žmogaus augimu, šviesos sugrįžimu ir pasiruošimu šv.Kalėdoms.

Advento metu kviečiame nurimti, sulėtinti gyvenimo tempą, apmąstyti praėjusius metus, savo darbus, jausmus ir santykius. Ėjimas spirale simbolizuoja kelionę į savo vidinį pasaulį.

Iš eglių šakų buvo sukurta didelė žalioji spiralė, simbolizuojanti kelią į vidinę ramybę ir šviesos sugrįžimą.

Nuprausę ne tik savo rankas ir veidą, bet ir protą bei širdį, sulaukę Angelo – Lietuvos dvasios prasmingo palinkėjimo, po vieną žengėme spirale, rankose laikydami žvakelę.

Spiralės centre esanti žvakė simbolizuoja Didžiąją Šviesą – viltį, tikėjimą, gerumą, Kristaus gimimo laukimą.

Lydimi Advento giesmių, nukeliavome iki centro, uždegėme savo žvakelę nuo Didžiosios Šviesos. Ir atsargiai grįždami atgal, susiradome savo vietą spiralėje ir ten palikome savo žvakelę. Kiekviena uždegta žvakelė papildė bendrą spiralės šviesą. Tai simbolizuoja, kad kiekvienas žmogus, net su mažiausia savo šviesa, prisideda prie bendros gėrio ir šilumos sklaidos.

Dar akimirka, ir vėl po vieną ėjome iki savo žvakelės, pasiėmėme ją ir parsinešėme dalelę tos Šviesos. Taip patys tampame Šviesos nešėju.

Advento spiralė tapo gražiu priminimu apie lėtėjimą, susikaupimą, gerumą ir šviesą, kurią kiekvienas galime įnešti į savo bendruomenę. Tai – prasminga tradicija, kasmet padedanti pajusti artėjančių švenčių dvasią.

Prakalba, kurią skaitome Žaliojoje gamtos mokykloje prieš Advento spiralę:

Advento laikotarpis, kai reikia įžiebti šviesą vienas kitame: pripažinimo, padrąsinimo, susitaikymo, meilės ir pagalbos šviesą.

Adventas – tai metas ruošti kelius- atnaujinti senuosius, taisyti apleistus, nutiesti naujus nuo žmogaus prie žmogaus: tėvų pas vaikus, vyro pas žmoną, žmonos pas vyrą, kelius link kaimynų, pažįstamų, kelius link esančių toli nuo mūsų ar pakliuvusių į bėdą. Spiralės formos advento kelias simbolizuoja žmogaus perėjimą iš seno į naują. Svarbu taisyti Viešpačiui kelią, ištiesinti Jam takus.

Advento spiralė tai kelias į mūsų vidinį pasaulį.

Mūsų senoliai mums paliko laimingam gyvenimui kurti įvairių apeigų, papročių. O visų svarbiausia, mes prie papročių turime artintis su nuostaba ir šventumo nuojauta, tarsi įžengdami į šventąją girią, šventą tautos erdvę. Tai turėtų būti pažinimas per prisiminimą to, kas pamiršta, kas išnyko ir tebenyksta, nors vis dar tebeaidi mūsų sielose, mūsų širdyse, mūsų kalboje ir padavimuose.

Mūsų protėvių įžvalgumas buvo visaapimantis, kitaip sakant, senųjų kultūrų žmonės sugebėjo visus gamtos gyvenimo ir žmogaus būties reiškinius susieti į vientisą esaties visumą, kurioje tai, ką mes pavadinome atskiromis dalimis, susilieja į apjungiančią gyvenimo prasmę. Advetinis laikotarpis gali žmogų pakelti į naują kokybę, todėl būtina jį sąmoningai atlikti. Nuo šio virsmo priklauso tolimesnė žmogaus gyvenimo sėkmė ir prasmė. Mūsų protėviai tai žinojo ir labai rūpinosi žmoniškosios būties persikeitimais. Griežtai prižiūrėjo šalia esančių gyvenimus ir rūpinosi, kad nebūtų atkritėlių, t. y. sugrįžusių ar bandančių grįžti į jau pabaigtą gyvenimo tarpsnį. Tie griežtieji papročiai liudijo atsakomybę už kitą žmogų, rūpinimąsi gyvenimo prasmingumu.

Bergždžios bus mūsų visų pastangos, jei mes šiuo laikotarpiu galvosime tik apie eglutes, dovanas ir pamiršime, kad advento kelias veda link Kristaus gimtadienio- saulės sugrįžimo. Adventinis laikotarpis tarsi pastūmėja žmogų link perkeitimo, naujos padėties ir naujo suvokimo.

Advento laikotarpis gali žmogų pakelti į naują kokybę, todėl būtina jį sąmoningai praeiti. Nuo šio virsmo priklauso tolimesnė žmogaus gyvenimo sėkmė ir prasmė. Mūsų protėviai tai žinojo ir labai rūpinosi žmogiškosios būties persikeitimais.

Adventinis laikotarpis – tai chaoso ir tvarkos sąveika. Visose mitologijose ir šventraščiuose pasaulio sukūrimas – tai tvarka, kuri prasideda nuo chaoso. Tai reiškiniai, su kuriais kiekvienas žmogus nuolat susiduria tvarkydamas savo gyvenimą ir santykius su aplinka, bandydamas suprasti savo dvasinę prigimtį ir pasaulio įvairovę, kuriame jis gyvena. Adventinis laikotarpis žmogų suorientuoja link perkeitimo, naujos padėties ir naujo suvokimo.

Eglės ar pušies šakelės, kuriomis paruošiamas advento kelias, išreiškia žmonijos gyrių Viešpačiui ir simbolizuoja nesibaigiantį amžinąjį gyvenimą.

Šaltą ir niūrų metą, kai paroje ilga tamsa, tuščia, nyku, gamta tarytum negyva, skęsta neviltyje- sielą pradžiugina žaliuojanti šakelė. Ji mums sako gyvybė yra, nepraraskite vilties- visa atgis. Sužydės pievos, sužaliuos medžiai, išsprogs pumpurai ir naktis sutrumpės. Gims pasaulio atpirkėjas . Raišieji vaikščios, aklieji praregės, kurtieji girdės, nebyliai ims kalbėti. Visa atsinaujins. Tame tarpe ir žmogus.

Jei jus domina mūsų veikla, susisiekime